Skip to content

Vakaro lyrika [021]: Tarybinė romantika

rugpjūčio 26, 2015

lyrika_021

Prisimenu šviesias dienas aš kaime, o gal mažam miestely buvo tai. Ėjau taku negrįstu, tarp didelių pušų ar eglių, dėliodamas mažąsias pėdutes. Vilkėjau mėlyną kombinezoną – sodrios spalvos jis buvo; ir baltą, mėlynu raštu dabintą – beveik jau žiemišką kepurę. Ėjau ne vienas, su mama – mane ji laikė už rankutės – juk aš žengiau pirmuosius žingsnius, į atvirą darželio klubą. Ten sutikau Tave – šviesių, trumpų plaukų mergaitę su mėlynom šviesiom akim. Ir Tu buvai mėlyna kaip kombinezonas, pasidabinusi gėlėta vasaros suknute, o plaukuose pleveno kaspinai. Ir šypsena Tau tiko. Vardu buvai Rugilė, bet vadinau Tave Rugiagėle, net nežinau kodėl. Tuomet mes sėdom ant medinio žirgo ir jojom, jojom…. jojom kambary. Ir buvo daug pavydžių konkurentų, bet aš nepamenu kuo baigėsi istorija ši. Tokia vat buvo ta tarybinė romantika – su prieskoniu tokia, tarp mėlynų kombinezonų, kaspinais plaukuos, mediniais kombinato žaislais ir su šlapenke šiltuos namuos.

P.S. mes atsiprašome už tą tarybinę propagandą. Nuo jos pabėgti galima tik apie tai parašius.

Advertisements

From → [Ne]Formatas

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: