Skip to content

Vakaro lyrika [020]: Nauja diena

rugpjūčio 25, 2015

lyrika_020

Nauja diena, o aš sėdžiu ant benamių suoliuko ir žvelgiu į praeinančius: jaunas poras su šuniukais, turistus iš Azijos, Vokietijos pensininkus, jaunus ir visad pasitikinčius “alfa patinus” gal vyrus, nes o kitaip ir negalėtų būti; dar jaunus alkoholikus ir senus irgi; o dar…o dar dainuodami praeina hare krišna vienuoliai. Tada sugrįžta. O vienas iš jų prieina ir mes kalbam angliškai (angliškai?) mhm…ir mes kalbam apie jų Dievo meilę ir kad ta knyga, kurią jis man duos – padės išmokti mylėti taip, kaip myli jų Dievas. – Ačiū, – sakau – neduokite. Aš tą knygą arba išmesiu, arba padėsiu kur nors. Kam man tai? Tada jis kalbėjo ir kalbėjo, o aš nesupratau ką reiškia žodis supreme (supreme – vert. iš angl. k. – aukščiausiasis) ir aš tiesiog nesupratau ką jis kalba. Tačiau jis kalbėjo apie aukščiausiąją meilę – nu ir tegul. – Ką, aš nemoku mylėt? Aš taip myliu, kad perlenkiu lazdą ir ta lazda taip tvoja man atgal, kad tada myliu Dieviškai – žvaigždės, angelai. Atsisveikinau. Nu bet ne apie tai čia. Sėdžiu aš, o kitoje pusėje, beveik ne visai prieš mano akis irgi sėdi, tie benamiai, kurių suoliuką aš okupavau. Sėdi jie pavėsyje, o aš tai prieš saulę – deginuosi, sakykim ir džiaugiuosi paskutinėmis vasaros dienomis. Nepikta, vienok. Nu kas dar įvyko? Tada nuėjau į parduotuvę ir nusipirkau visokio gaivalo: ledų, mineralinio vandens ir Lions šokolado su tele2 1gb nemokamu interneto ryšiu viduje. Net pardavėja to nežinojo, nors ant pakuotės aiškiai parašyta. Ar reikia stebėtis? Ne ne, nestebina tai, tikiu, ir jūsų. Apsipirkęs išeinu į lauką ir vėl sėduosi ant to pačio benamių suoliuko ir, o oo.. kaip netikėta! Ant kito suoliuko, irgi benamio, sėdi jauna mergina, o šalia pasidėjusi mišrainės dėžę. Va, galvoju, laukia ko nors. Nu ir ką? Tegul laukia. Vis tiek telefone laukia. O saulė tai šviečia, tai nu bet pažiūrėk aplink. Tikėkis geriausio. Ji atsidaro mišrainės dėžutę ir valgo. Skanu, galvoju, bet vistiek telefonas jos pagrindinis patiekalas. O prieš akis dar nematyti toliai, dar Povilas Višinskis, dar 5 katinai ant stogo ir dar keli tušti benamių suoliukai. Prisėsk, žmogau! Juk nauja diena.

Advertisements

From → [Ne]Formatas

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: