Skip to content

Vakaro lyrika [016]: Mes, Veršių saloje [01]

rugpjūčio 20, 2015

lyrika_016

Mes užlipome ant vandens dviračio, na, bent iš išorės aparatas atrodė kaip vandens dviratis, tačiau jo veikimas buvo visai kitoks: kad laivelis pajudėtų, reikėjo pumpuoti pripūstus kamuolius; mechaninis “variklis“ žmogiškai burbėjo ir skleidė burbuliavimo garsus, bet varomojo mechanizmo nesimatė; įprastą vairalazdę pakeitė apvalus vairas, kažkokiu būdu pagamintas iš storos virvės, kuris įmontuotas horizontalioje padėtyje abiems keleiviams; kėdės buvo mažos, bet prisitaikydavo prie šiknos dydžio, todėl arba padidėdavo arba dar labiau sumažėdavo; objektas, ant kurio mes plaukėme buvo permatomas, o plaustų viduje žaliavo augalai su smėlio pagrindu; pompalaivis, taip jį galima būtų pavadinti – sutvirtintas strypais ir buvo stabilus. Tas žmogus, kuris nuomavo vandens dviračius, nustebo, kai pasakėme, kad norime nuplaukti į tą salą ir ten praleisti naktį. Jis tyliai kažką burbtelėjo, kažką apie tai, kad ten nuvykti reikalinga kitokia transporto priemonė nei įprasti vandens dviračiai, todėl pasiūlė šį, ant kurio dabar pumpavome kamuolius, mindydami juos. Pompalaivis skrodė ežero bangas, vėjas draikė mūsų ilgus plaukus, o dangumi vaikščiojo milžinai.

Reklama

From → [Ne]Formatas

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: