Skip to content

Vakaro lyrika [013]: Plaukti gyvenimo jūra

rugpjūčio 17, 2015

lyrika_013

Buvo vasaros metas. Vakarėjo. Morta ėjo įsikibusi Anzelmui į parankę, o jis ją iš lėto vedė miško taku, delnu pridengęs akis. Mergina žinojo, kad tai staigmena, kad tai prie jūros, bet nežinojo kur konkrečiai. Anzelmas jai nesakė ir buvo tą dieną labai paslaptingas, tik gal daugiau šnekėjo nei įprastai.

– Nagi, nežiūrėk. Nežiūri? – linksmai paklausė Anzelmas.

– Ne, ne, nežiūriu. Va, stipriai užsimerkus, – Morta suraukė kaktą.

– Mūsų smėlio kelias jau baigiasi, teks sukti į šoną, į kairę, – pajuokavo vaikinas.

– Į kairę nereikia, bet bus gerai ir ten, – sutiko mergina.

– Ten nuėjus tau gali būti arba įdomu, arba ne. Tai yra staigmena ir iki jos turi patekti nieko nematydama. Kitaip efekto nebus ir taip toliau, ir panašiai. Suprantu, kad daug kalbu, bet jaudinuosi. Ten kai nueinu kiekvieną kartą, man užgniaužia kvapą. Šis atvejis ypatingas, nes tu eini drauge. Tad įspūdis dvigubas, – šnekėjo jis, o Mortos burna šypsojosi ir tankus kvėpavimas išdavė jos jaudulį.

Visą laiką iki medinio tako pabaigos Anzelmas tauškė visokius niekus apie gyvenimą prie jūros, jachtą, saulę ir čiulbančius paukščius, medžius ir pušų kvapą. Čia iš jaudulio. Pasiekę tako pabaigą, Anzelmas atitraukė delną ir liepė Mortai iš lėto atsimerkti, – neskubėk ir lėtai atsimerk. Morta atmerkė akis ir priešais save išvydo jūrą. Ramią jūrą, o joje plaukiančią jachtą. Pažvelgus žemyn buvo matyti nuostabus skardis su smėlio ir akmens paplūdimiu. Morta buvo nustebinta ir šypsojosi, o atsidėkodama apdovanojo savo draugą bučiniu. Tuo tarpu, Anzelmas priklaupė ant vieno kelio ir ištarė lemtingus žodžius – Morta, ar plauksi su manimi gyvenimo jūra? Morta nustebo, bet tikrai nesitikėjo tokių žodžių

– Aš, aš… aš galvojau tu mane vesti nori, o ne plaukti siūlysi, – šiek tiek suirzusi atsakė Morta.

– Bet bet.. aš ir klausiu, ar nori plaukti su manimi gyvenimo jūra? – nustebęs perklausė Anzelmas.

– Ne, – atsakė ji, – niekur aš nenoriu plaukti. Aš noriu, kad tu mane vestum! Čia ir dabar!

Morta pakriko. Anzelmas sutriko. O buvo viskas taip gražu, toj Olandų kepurėj.

Reklama

From → [Ne]Formatas

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: