Skip to content

Vakaro lyrika [009]: Laiškai iš Rusijos

rugpjūčio 12, 2015

lyrika_009

Brangioji Marija,

rašau šį laišką iš gilios Rusijos. Nežinau ar laiškas pasieks Jus, bet mano mintys ir širdis priklauso Jums.

Pas mus gili žiema. Frontas čia pat. Nemiegame, o jei miegame, tai akys atviros. Danguje ir žemėje dudena kulkos, sprogimai ir balistinių raketų gaudesys. Prie garso pripratome, tačiau Jūsų širdies plakimas būtų tikra atgaiva mano ausiai.

Man sekasi gerai. Tūnau apkasuose. Naktį, tomis retomis minutėmis, kai nutyla sprogimų garsai, mintyse suskamba valsas. Tas paskutinis sekmadienio valsas. Mintis užlieja vaizdai, kai paskutinį sekmadienį šokome valsą. Jūs, Marija, buvote nuostabi. Jūsų balsas mane taip liūliavo, lyg vaikystės lopšys. O kvepalai taip migdė, lyg mamos liūliavimas. Oo..atiduočiau neatiduodamą, kad tik vėl galėčiau su Jumis pašokti.

Su meile, Jus mylintis, kapitonas Rapolas Č.

Prierašas po laiško: Gerbiama ponia, Marija. Tą dieną, kai kapitonas parašė šį laišką, jį pakirto negailestinga priešo kulka. Ši mirtis nepelnyta šiam drąsiam vyrui. Mano rankose jis buvo gyvas, o paskutiniai jo žodžiai buvo tokie: “perduok, mielas drauge, tai rusų šnipei, kad paskutinį sekmadienį ją mylėjau”.

Advertisements

From → [Ne]Formatas

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: