Skip to content

Vakaro lyrika [008]: Jis kiekvieną dieną pas ją sugrįžta

rugpjūčio 11, 2015

lyrika_008

Į įstaiga Edmutis užsukdavo kiekvieną dieną, anksti ryte, išskyrus sekmadienį, ir kiekvieną dieną ją rasdavo darbo vietoje arba jų žvilgsniai susitikdavo dar lauke. Jie abu mandagiai pasisveikindavo ir šypsodavosi, tik nežinojo dėl ko – ar dėl simpatijos, ar iš mandagumo. Tuomet Edmutis greitai nusukdavo žvilgsnį į žemę. Mergina jo paklausdavo – šiandieną mums (įstaigai) ką nors turėsite?

– Turėsiu – atsakydavo Edmutis, – užsuksiu vėliau. Net jeigu ir neturėdavo laiškų įstaigai, jis ateidavo vistiek, – gal turės laiškų jam.

Jie išsiskirdavo trumpam. Paštininkas apeidavo kitas įstaigas, esančias tame pačiame pastate ir užsukdavo į likusią, kurioje dirbo ta simpatiška mergina. Jam ji patiko. Jos trumpoki šviesūs plaukai, ne itin lieknas kūnas ir žavus balsas kažkuo jį viliojo. Nors Edmučiui patiko rudaakės – ši buvo mėlynakė. Jis labai retai ją kalbindavo pirmas kokiomis nors temomis, nes balsas trūkinėdavo būnant šalia jos. O bendraujant jausdavosi kaip nesavas, todėl įteikęs laiškus ar siuntinį – skubėdavo pro duris. O po to, eidamas toliau gatve, galvodavo apie merginą. Jis net vardo jos nežinojo, kadangi ant durų neparašyta, o ir spaudas, kurį ji uždėdavo atsiimant – buvo atsakingo asmens. Atrodo ji buvo raštinės darbuotoja ar sekretorė. Tai nesvarbu. Svarbiausia – laiškanešys neskambina 2 kartus, tačiau jis kiekvieną dieną pas ją sugrįžta.

Reklama

From → [Ne]Formatas

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: