Skip to content

Vakaro lyrika [005]: Štilis jūroje [N-18]

rugpjūčio 7, 2015

lyrika_005

Jūroje štilis. Bangų nebuvo. Saulė tvieskė. Barbora gulėjo jūroje lyg negyva. Jos kūnas plūduriavo laisvai ir pasidavė nešamas povandeninei srovei. Net tie trys dideli laivai, matomi horizonte, nejudėjo. Paplūdimys buvo tuščias, tik kur ne kur, praskrisdavo kokia tai naivi ir nusivylusi žuvėdra, kuri tikėjosi rasti skanesnį kąsnį savo tuščiam skrandžiui. Jos praskrisdavo virš plūduriuojančio kūno ir nesukdavo ratų aplink, kad įsitikini, jog tai valgoma. Paukščiai ieškojo mažesnio laimikio – turistinių batono kąsniu ar žuvies. Merginos plaukai plūduriavo po vandeniu, o iš viršaus atrodė kaip dumbliai – banguojantys, tarsi, šokdami. Barboros akys buvo užmerktos. Jos baltas veidas niekaip neįdegdavo saulėje. Pastovus vitamino D trūkumas ją vedė prie apatijos ir gyvenimas nebeteikė džiaugsmo. Ji tikėjosi ir norėjo nuskęsti, bet jos kūnas buvo pilnas oro, todėl neskendo, – kaip koks šūdas Palangos paplūdimyje pakrantėje. Saulė tvieskė. Jūroje štilis.

Reklama

From → [Ne]Formatas

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: