Skip to content

Vakaro lyrika [004]: Pamirštos kelnės

rugpjūčio 6, 2015

lyrika_004

Kiekvieną dieną, Emanuelis, eidamas iš darbo užsukdavo į bandelių kepyklėlę, esančią šalia. Jis visad pirkdavo dvi su varške ir keturias su cinamonu. Lauke ir viduje kvepėjo bandelėmis. Ten dirbo dvi jaunos juodaplaukės merginos. Visad malonios. Jos jam patiko, nes jos šypsodavosi ir maloniai aptarnaudavo, ir kai vieną kartą jis paliko banko kortelę – viena iš pardavėjų jį pasivijo ir šūktelėjo – Palikote kortelę!

– Ką? – paklausė, Emanuelis.

– Sakau, palikote kortelę.

– aaa..oi, ačiū. Aš toks išsiblaškęs.

Ji nusišypsojo, jis nusišypsojo ir tuo viskas pasibaigė. Tačiau vieną dieną, kai Emanuelis eilinį sykį po darbo užėjo į kepyklėlę, prie prekystalio stovėjo jau nebe tos juodaplaukės, o šviesių plaukų, mėlynų akių, aukšta mergina su gėlės formos auskaru skruosto duobutėje. Nuo tos dienos, kai tik dirbdavo ta gražuolė mėlynakė, kuri kalbėjo gražiai, kvepėjo skaniai ir vartė akis šauniai – palikdavo vis kokį daiktą – tai kortelę, tai akinius, tai darbo pažymėjimą, ar kokį kaklaraištį. Vieną kartą net kelnes paliko.

Reklama

From → [Ne]Formatas

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: