Skip to content

Garsai (meditacinės muzikos vakaras)

sausio 5, 2011
meditacinės muzikos vakaro atlikėjai

Foto: Giedrius Stugas

Prieš rašant, prisiminiau Lipton arbatos reklamą, kurioje kompozitorius tiesiogiai dėlioja orkestro žmones į jų vietas, taip kurdamas kūrinį. Tačiau nesiseka, vyrauja chaosas. Tik po gurkšnio Lipton arbatos viskas stojasi į savo vietas ir orkestro žmonės sukuria filmo „Mission imposible“ garso takelio temą.

Į meditacinės muzikos vakarą vėlavau kelias minutes. Įėjus į salę tvyrojo chaosas, nors renginys turėjo būti prasidėjęs. Degė šviesos, susirinkusieji kalbėjo, diskutavo, stebėjo sceną, kiti tyliai stebėjo aplinką, mat atėjo vieni.Prisėdau šalia kolegos Giedriaus iš kairės ir moteriai, kuri užleido vietą, iš dešinės. Kolega turėjo fotoaparatą ir žadėjo fotografuoti. Kol šviesos yra, viskas gerai. Bet scenoje nebuvo atlikėjų, fotografuoti neverta. Užbėgdamas įvykiams už akių paminėsiu, kad fotografuoti tamsoje sudėtinga, kai neturi stovo ir jeigu objektas juda. Kadras padarytas jau po renginio, esant geram apšvietimui.

Šviesos užgeso, žmonės nuščiuvo ir sukluso, liko vienas silpnos šviesos spindulys nukreiptas į gongą pastatytą scenos krašte (iš viso 2 gongai scenos kraštuose). Salėje darėsi vis tyliau ir tyliau. Kažkas vis sukosėdavo, taip sujaukdamas tylą, tačiau susirinkusieji jau laukė kažko pasirodant. Praslinko minutė ir vis dar nieko. Žvalgiausi, klausiausi, stebėjau sceną, kurią ne visai gerai mačiau, mat trukdė kai kurių žmonių galvos. Bet paskui pagalvojau, kad stebėt čia nereikia, reikia klausytis ir girdėti.

Nepastebėjau kaip scenoje pasirodė atlikėjas, tačiau išgirdau virpesį. Garsą, sklindantį iš kažkur labai toli, tyliai tyliai, kad net sunku išgirsti. Jis vis garsėjo ratais, virpesiais, bangomis sklisdamas oru ir paliesdamas kiekvieną. Garsas tai stiprėdavo, tai vėl nutildavo sukurdamas bangavimo įspūdį. Paprastu, bet neprastu įrankiu švelniai, netgi atrodė vos vos liesdamas gongą atlikėjas išgauna garsus, kurie tuo pačiu sukuria ir muziką, pereinančia visu tavo kūnu. Jį sujudina, virpina, su juo kažką daro. Pateiksiu ištrauką iš puslapio http://www.psyfactor.lt/ apie tai, kas yra gongas: Gongas – tai labai paprastas dalykas. Tai rezonansinė sistema. Gongo garsas kuria pats save. Grojantis gongu, groja visa Visata. Gongas nėra tik paprasčiausias instrumentas grojimui. Iš jo gimsta visa muzika, visi garsai ir visi žodžiai. Gongo garsas – tai Žodžio turinį sudaranti esmė. Gongas – tai ne muzikinis instrumentas, ne būgnas. Gongas – tai nepakartojama sustiprinta rezonansinė vibracija. Tai lyg daugybė stygų, lyg grotumėte milijonu stygų. Gongas – ta tiesiog instrumentas, kurio dėka jūs galite kurti kosminių vibracijų kompozicijas.“ Jogai Bhadžan.

Nežinau ar supratau viską kas parašytą, tačiau girdinti gongo skambesį supranti, kad tai nežemiški garsai (jeigu moki klausytis).

Vibracijos ir kūno virpulys sustiprėjo dar labiau, kai vieną gongo skmabesį papildė kito gongo skambesys. Garsas sustiprėjo dvigubai, atrodė perplėš mane per pus. Blykst! Akyse nušvinta balta šviesa. Atrodo atsibudau iš kažko. Dar mintyse paklausiau savęs, – nejaugi čia toks garsų poveikis? Balta šviesa. Pasirodo klydau. Kažkas iš balkono pleškino atlikėjus su fotoaparatu naudodamas blykstę. Kolegai dar pasakiau, kad to daryti nereikėtų.

Garsai sklandė patalpoje visu savo garsu. Jie buvo išsikeroję visa gausa ir atrodė pasiekė kulminaciją, nes staiga viskas nutilo. O kas toliau?

Toliau prisijungė dar 2 atlikėjai, kurie jau skambino kitus instrumentus. Atrodo meditacinė muzika pasibaigė ir prasidėjo rami, gyvenimo palytėta melodija: lyg dudelė, lyg skudučiai, fortepijono klavišų skambesys ir styginis nežinomasis. Fortepijono skambesyje kiekvienas galėjo rasti tai, ką norėjo. Stebėjau priešais sėdinčią šeimą: vyras giliai susimąstęs, pasirėmęs galvą ranka; moteris lingavo kūnu; jauna mergina tyliai stebėjo ir klausėsi. Turbūt kiekvienas iš jų ir dauguma buvusių salėje mintimis nuklydo į praeitį, į ateitį, į dabartį, o kiekvienas klavišo paspaudimas gramzdino mintimis vis giliau ir giliau į save.

Kas, jei ne muzika, ne tas sklindantis garsas virš manęs įsisupantis į mano ausis, smegenis, sielą(?) galėtų mane sugražinti į save? Vaizdai, įvykiai, tekstas? Atsakymo nežinau. Galiu tik pajausti eksperimentuodamas.

Advertisements

From → [Pa]Stebėjimai

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: